2013 m. sausio 7 d., pirmadienis

Rašytoja K. Sabaliauskaitė gyvai

Įpusėjus lapkričiui, nusinešusiam praėjusio rudens spalvas ir šviesą, Anykščių Jono Biliūno gimnazijos salė pražydo šypsenomis. Iš viso Anykščių miesto suplūdę seni ir jauni žmonės, gimnazijos mokiniai ir mokytojai džiaugėsi sulaukę ypatingos viešnios – dailės istorikės, menotyros mokslų daktarės, žurnalistės, rašytojos – Kristinos Sabaliauskaitės. Šią unikalią progą pabendrauti su rašytoja anykštėnų skaitytojų ratui suteikė mūsų gimnazijos biblioteka visus metus aktyviai dirbusi skaitymo skatinimo srityje ir pelniusi Skaitymo skatinimo ir kultūrinio raštingumo asociacijos dovaną.
Į gimtąjį Vilnių iš ūkanose skendinčio Albiono trumpam grįžusi rašytoja Anykščių Jono Biliūno gimnazijos Aktų salėje pristatė naują savo kūrinį – novelių rinkinį „Danielius Dalba &kitos istorijos“. Menininkė prisipažino, kad ši knyga – mylimiausias kūdikis. Jame skaitytojas neras barokinės Lietuvos žaismės, kontrastų, pribloškiančių įvykių ar istorinių asmenybių spindesio. Prabylama apie šiandieną, dabarties pasaulį, kurį atskleisti padeda kur kas rupesnė kalba. Rašytoja komentuodama savo atsitraukimą nuo sėkmę atnešusio „Silva rerum“ tematikos bei stilistikos, tikina: „Jei rašytojai bando eksperimentuoti, jie tai daro labai atsargiai. Aš iš tų, kurie rizikuoja“. Ši frazė iš tikrųjų apibrėžia, taikliai nusako Kristinos Sabaliauskaitės asmenybės esmę. Juk ir bestseleriais tapusios, lietuviškos Metų knygos vardais pasidabinusios knygos „Silva rerum“  ir „Silva rerum II“ gimė kaip rizikingas iššūkis, atvedęs dailės istorikę į literatūrą. Noras sukurti knygą apie Lietuvą, baroką gimė iš domėjimosi menu, kruopščių bei ilgamečių epochos kultūros studijų.
 
Rašytoja gyvai ir nuoširdžiai bendravo su savo talento gerbėjais, vienodai dėmesingai ir išsamiai atsakinėdama į gausius klausimus. Gyvas pašnekesys, greita reakcija, intelektuali kalba ir paprastumas – dalykai, kurie tik dar labiau išryškino rašytojos asmenybės žavesį. Kiekvienas patyręs bendravimo su Kristina Sabaliauskaite džiaugsmą, pajuto besiveriantį akiratį, nes kūryboje glūdintys kontekstai iš šiandienos tiesia tiltus į praeitį ir ateitį.
Ona Jakimavičienė
nuotraukos A. Motiejūno